Pradėjus statybos darbus 2020 m. pradžioje, o baigus 2021 m. gruodį, jau 2022 m. gegužę pradėjo veikti Lietuvos – Lenkijos dujotiekis, žymintis Baltijos šalių bei Suomijos energetinę nepriklausomybę.

Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis GIPL sustiprino regiono nepriklausomybę nuo rusiškų dujų: ji suteikė Baltijos šalims ir Suomijai galimybę gauti dujas iš žemyninės Europos per Lenkiją, ne vien per suskystintųjų gamtinių dujų terminalus. Kartu GIPL sujungė Baltijos šalių dujų rinką su Europos dujų rinka ir padidino tiekimo kelių pasirinkimą. Europos Komisija šią jungtį įvardija tarp regiono dujų tiekimo saugumui svarbių projektų.

Gamtinės dujos šia jungtimi gali tekėti abiem kryptimis. GIPL dujotiekis nutiestas nuo Jauniūnų dujų kompresorių stoties Širvintų rajone iki Holovčycių DKS Lenkijoje. 508 km ilgio (165 km – Lietuvoje) GIPL dujotiekis išplėtė Europos dujų rinką, integruojant į ją Baltijos šalis ir Suomiją. Pasikeitus geopolitinei situacijai dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, GIPL dujotiekis kartu su Klaipėdos SGD terminalu tapo energetinį saugumą užtikrinančia infrastruktūra ne vien Lietuvai, bet ir Lenkijai bei visam Baltijos regionui.

GIPL projektą įgyvendino Lietuvos ir Lenkijos dujų sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“. Bendra projekto vertė siekia apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija. Prie projekto finansavimo prisidėjo ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.

GIPL pajėgumai transportuojant dujas iš Lietuvos į Lenkiją per Klaipėdos SGD terminalą siekia 217 000 m3/h arba 2,4 GWh/h. Tai atitinka 1,9 mlrd. kub. m/metus arba 21 TWh/metus. Pajėgumai transportuojant dujas iš Lenkijos į Lietuvą – 230 000 m3/h arba 2,6 GWh/h. Tai atitinka 2 mlrd. kub. m/metus arba apie 22 TWh/metus.

Vamzdynas išlaiko 54 barų slėgį. Ypatinga 17 km vamzdyno atkarpa pastatyta nuo Santakos dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties Šeštokuose iki Lietuvos – Lenkijos sienos. Šiame ruože dujotiekio slėgis siekia 84 barus, o tokio slėgio gamtinių dujų vamzdynų Lietuvoje iki GIPL projekto įgyvendinimo nebuvo.

Žemės savininkams už GIPL dujotiekio trasą, einančią per jiems priklausančius žemės sklypus „Amber Grid“ išmokėjo apie 1,3 mln. eurų kompensacijų. Vykdant projektą, „Amber Grid“ pasirašė iki 65 mln. eurų vertės paskolos sutartį 18-ai metų su Europos investicijų banku (EIB) dėl statybos finansavimo Lietuvoje.